Han Džao

	漢趙 ; Han Džao
	Buvusi karalystė
	Location of Teritorija (žalia) apie 318 m.
Sostinė	Liši (304-305), Litingas (305-308), Pudzi (308-309), Pingjangas (309-318), Čanganas (318-329), Šanggujus (329)
Valdymo forma	Monarchija
	Didysis šanju
304-310 (pirmasis)	Guangvendi
318-329 (paskutinis)	Houdžu
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	304 m., 304
- Nukariauja Vėlyvoji Džao	329 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Han Džao (kin. 漢趙, pinyin: Hànzhào) – Kinijos istoriografijoje vadinamos dvi viena po kitos egzistavusios efemeriškos valstybės, sukurtos sinizuotų klajoklių pietų šiongnu. Valstybė kilo dabartinėje Šansi provincijoje, tačiau didžiausios espansijos laikais valdė didžiąją dalį Šiaurinės Kinijos į šiaurę nuo Geltonosios upės. Šios valstybės įkūrimo data (304 m.) Kinijos istoriografijoje yra laikoma Šešiolikos karalysčių laikotarpio pradžia.

Istorija

Pietų siongnu nuo 48 m. pripažino Kinijos valdžią, tačiau turėjo tam tikrą politinę autonomiją, įskaitant savo tradicinį vadą šanju. Po to, kai 216 m. šiaurės Kinijos karvedys Cao Cao naujai užtikrino valdžią tarp pietų siongnu, prijungdamas juos prie savo Cao Vei karalystės. Jis padalino siongnu į penkias dalis: kairiąją, dešiniąją, šiaurės, pietų ir centro. Šanju išlaikė tiesioginę valdžią tik vakarinėje dalyje. Čia jie pakeitė savo pavardę į kinišką Liu. Šis pakeitimas buvo pagrįstas pasakojimu, jog siongnu vadai ilgą laiką vesdavo Kinijos Han dinastijos princeses, ir dėl to jų gyslomis tekėjo šios dinastijos imperatorių kraujas (Liu buvo Han dinastijos imperatorių pavardė).

Pasinaudodamas naramumais, kilusiais Vakarų Dzin dinastijos Kinijoje (pirmiausia Aštuonių karalių maištu), 304 m. šanju Liu Juanas vėl suvienijo siongnu gentis ir įkūrė Han (漢) karalystę. Taip buvo tarsi atkurta šlovingoji Han dinastija. Kad nepainioti su kitomis Han vadinamomis karalystėmis ir dinastijomis, ši karalystė istoriografijoje dar vadinama Šiaurės Han (北漢) (nepainioti su Šiaurės Han, egzistavusia Penkių dinastijų laikotarpiu).

Han karalystė, pajungusi ir kitas toje teritorijoje gyvenusias nomadų gentis, sparčiai plėtėsi Kinijos sąskaita. Jai gana greitai pavyko perimti kontrolę Bing provincijoje, išskyrus jos sostinę Dzinjangą. Į kovą įsitraukė ir siongnu atžvilgiu priešiškas sianbų klanas tabgačai, kurie padėjo ginti Dzinjangą ir už tai iš Dzin imperatoriaus 310 m. gavo teisę įkurti savo karalystę Dai.

Nepaisant pasipriešinimo, Liu Juano įpėdinis Džaovudi tęsė užkariavimus, o 311 m. užėmė Kinijos imperijos sostinę Luojangą, paimdamas įkaitu imperatorių Huaidi. 316 m. jis užėmė kitą sostinę – Čanganą ir vėl paėmė įkaitu imperatorių Mingdi. Šie įvykiai lėmė Kinijos imperatoriaus dvaro persikėlimą į sostinę toli pietuose – Rytų Dzin dinastijos pradžią.

318 m. mirus Džaovudi, sosto paveldėtojas Indi buvo nužudytas savo uošvio, kuris įvykdė rūmų perversmą ir siekė išžudyti visą Liu giminę. Tais pat metais šis pralaimėjo generolui Liu Jao, kuris paėmė valdžią ir pakeitė valstybės pavadinimą į Džao. Kad nepainioti su kitomis Džao vadinamomis karalystėmis ir dinastijomis, ši karalystė istoriografijoje dar vadinama Ankstyvąja Džao (kin. 前趙, pinyin: Qiánzhào). Šioje kovoje dalyvavo ir dzie kilmės generolas Ši Le, kuris, nesugebėjęs paimti sosto, rytuose sukūrė savo valstybę Vėlyvąją Džao.

Liu Jao (Jongdi) pasižymėjo išmintingu ir ilgu valdymu. Nepaisant to, nuo 324 m. intensyvėjo arši kova su Vėlyvaja Džao. 329 m. Liu Jao armija patyrė triuškinantį pralaimėjimą, o pats imperatorius paimtas į nelaisvę ir vėliau nužudytas. Tsip valstybė nukariauta Vėlyvosios Džao.

Administraciniai vienetai

Valstybė buvo dalinama į provincijas džou, kurių sistemą paveldėjo iš Vakarų Dzin imperijos. Didžiausio išsiplėtimo laikais valstybei priklausė 16 provincijų: Jongdžou, Joudžou, Dzidžou, Čingdžou, Sidžou, Judžou, Dzingdžou, Bingdžou, Čindžou, Liangdžou, Šuodžou, Idžou, Indžou, Rytų Liangdžou, Šiaurės Jandžou, Sihejangdžou.

Valdovai

Pomirtinis vardas¹	Asmeninis vardas	Valdymo metai	Laikotarpiai²
Guangvendi 光文 (guāng wén)	Liu Juanas 劉淵 (liú yuān)	304–310 m.	Juansi (元熙 yuán xī) 304–308 Jongfeng (永鳳 yǒng fèng) 308–309 Hežui (河瑞 hé ruì) 309–310
-	Liu He 劉和 (liú hé)	310 m.
Džaovudi 昭武 (zhāo wǔ)	Liu Congas 劉聰 (liú cōng)	310–318 m.	Guangsing (光興 guāng xīng) 310–311 Dziaping (嘉平 jiā pīng) 311–315 Dzianjuan (建元 jiàn yuán) 315–316 Lindzia (麟嘉 lín jiā) 316–318
Indi 隱 (yǐn)	Liu Canas 劉粲 (liú càn)	318 m.	Hančang (漢昌 hàn chāng) 318
Houdžu 後主 (hòu zhǔ)	Liu Jao 劉曜 (liú yaò)	318–329 m.	Guangču (光初 guāng chū) 318–329
-	Liu Si 劉熙 (liú xī)	329 m.
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą, o po jo – titulą „di“, pvz., Dzin Udi. 2 Laikotarpio pavadinimas – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius.